Akimirkos

Kelionės, kurios augina

2015 gegužės 3

DSC_0711

Net jei tai tik savaitė kurorte su „viskas įskaičiuota“, kiekvienas tavo nuotykis – suplanuotas minučių tikslumu, kasdieniai kąsniai – visų kitų, bet tik ne tavo rūpestis, tai vis dėlto kelionė, kuri augina. Net ne mažuosius, o suaugusius šalia – vos metų su trupučiu žmogus turi kuo nustebinti!

DSC_0003

Skambės kiek kaprizingai, bet pasiūlymas keliauti į Turkiją manęs nė kiek nežavėjo. Maniau, įstrigsime viešbutyje, o tų tikrų kelioninių nuotykių – nė kvapo.

DSC_0045

Knietėjo klaidžioti nepažįstamomis gatvėmis, tyrinėti, atrodo, dar turistų neatrastus kampelius, vairuoti nežinomais keliais, per visą šalį ieškoti svajonėse piešto paplūdimio peizažo.

DSC_0042

Tačiau tik Turkija žadėjo pagrindinius reikalavimus atostogoms: maudynes bei saulės vonias ir, geriausia, kad visa tai – Europoje ar bent šalia jos.

DSC_0758

Taigi, išvykome. Tiesa, su ne itin atostoginiais lūkesčiais: juk tas kartu keliaujantis trečias, greičiausiai, nebus nusiteikęs savaitę gyventi kiek ramesniu tempu.

DSC_0800

Ir nors paskutinės atostogos kartu buvo be anei vieno rūpesčio, tąkart Augustas dar atostogavo nesikeldamas iš vežimėlio. Maniau, šįkart visos atostogos – tik pagal sūnaus planus. Kurie dažniausiai ne itin suderinami su mūsiškiais.

DSC_0139

Ir kaip tas mažiausiasis stebino kaskart, kai mes vos ką suplanavę atsidūsdavom: „Gero nelauk!“

DSC_0912

Taip, atostogos su mažu žmogumi šalia – kitokios, ir vis dėlto nuostabios. Kiekvienas spėjo įgyvendinti savus planus, o ir ašarų – mažiau nei įprasta.

DSC_0919

Aš tikiu (tik kartais pamirštu) – net ir kūdikis, ar metų su trupučiu pasaulį pasiruošęs užkariauti padauža nuspėja tavo norus, lūkesčius ir planus. Telieka nusiraminti ir patikėti: kad ir kas, viskas bus gerai!

DSC_0026

Net ir tada, kai keliauji tik dviese 8 valandas automobiliu, ar svajoji apie lėtą vakarienę su vyno taure. Ir ką, tas pats mažylis, kiek pasiožiuodamas, bet ima ir paklauso!

DSC_0803

Taip, vietoj nenustygtsantis Augustas kantriai kasdien po valandą sėdėdavo kartu prie pietų ir vakarienės stalo. Ir nors į burną neimdavo anei nieko, kas bent kiek arčiau sveikos mitybos piramidės, vis dėlto smalsiai skanaudavo visa, kas dar neatrasta. Ir ne 5 kartus per dieną su įvairiausiais užkandžiais, o tvarkingai 3 – be anei vieno papildomo sausainėlio.

DSC_0858

Sukaupdavo visus kantrybės likučius kelionėmis autobusu, kuriame laisvės ant žemės – kokių 15 kv.cm. Ar valandų valandas stebėdavo besikeičiančius vaizdus pro automobilio langą, sėdėdamas kone pusę paros automobilinėje kėdutėje.

DSC_0871

Net ir pasivaikščiojimai, klusnesni nei įprasta: iš kažkur jam vis dėlto suprantama, ką reiškia „einame drauge“, „eik tiesiai“, „fu“ ar „negalima“.

DSC_0088

O pietų miegelis: nepamenu, kada jis paskutinį kartą snaudė vežimėlyje ar mano glėbyje. Ir ką, kai labai nori, tinka ir taip.

DSC_0826

Tenisas, net ir tas, pasirodo, įmanomas reikalas, net ir trise – žinoma, kamuoliuką smūgiuoji stengiantis ne suklaidinti priešininką, o mušti kuo toliau mažojo. Dvigubas iššūkis, ir vis dėlto – labai smagu!

image

Taip, ir tai laikas, kuris augina. Kuomet per greitai prabėgusioje savaitėje sutelpa metų patirtys, atradimai, pasiekimai, nuostabos ir pamokos – labiau tėvams, o ne vaikams.

You Might Also Like

No Comments

Leave a Reply