Akimirkos

Itališkos pamokos

2015 spalio 24

Namai, kuriuose ne trys, o trijų kartų atstovai, vakarienės iki vėlumos – nes tiek daug visko apkalbėti, valgomojo stalas su n+k kėdžių – saviems ir kitiems visad laukiamiems, bendri džiaugsmai, bendras ir skausmas – ne tas, kur, sako, svetimo nebūna.

Italijoje labai stipriai gali pajusti šeimą.

Iš tetų, stabdančių mažą svetimšalį gatvėje ir kalbinantį jį sava kalba, iš viešbučio, kuriame tave pasitinka tėvai su savo vaikais – vieniems jų tik treji, kitiems ir visi trisdešimt, iš tų besišypsančių šeimų, parke ant suoliuko ragaujančių viens kito ledus.

Kaitra ten visame kame – ne tik vidutine spalio temperatūra, 10 laipsnių pagal Celsijų viršijančia mūsiškę.

Absoliuti „dolce vita“!

O apie tą šeimą – kas man ji? Laimės su ja kokiame saulėtame krašte, kur kasdienai – ne rūpesčiai, darbai, o tingūs turistiniai planai – kaip per kokį medaus mėnesį.

Tačiau sugrįžti – į lietumi pasitinkantį spalį, visu griausmu užgriūnančiais darbais, problemomis problemėlėmis. Kur kažkiek ir pamiršti, kiek džiaugsmo galite visi kartu sukurti.

Ir vistiek gera.

Juk sako – namai ten, kur šeima. Laimė ten taip pat slepiasi. Ne gražiose nuotraukose, o akimirkose, išgyventose drauge. Ne saulėtame paplūdimy, o labiau prisiminimuose, kuriais pasidalini sėdėdamas prie stalo pirmadienį po visų darbų.

Jokio ilgesio, skaičiavimo atgalios ar dūsavimų – kaip būtų gera ten sugrįžti. Nes ir gražiausi kraštai ne tokie gražūs, jei juose nėra artimiausių.

Tikrai, šeima – uostas, su tavo vėliava. Ir namai tik ten, kur ji.

DSC_0923

DSC_0555

DSC_0686

DSC_0773

DSC_0695

DSC_0540

DSC_0692

DSC_0970

DSC_0932

DSC_0599

DSC_0654

DSC_0988

DSC_0861

DSC_0823

DSC_0716

You Might Also Like

2 Comments

  • Reply Mandriu 2015 spalio 25 at 9:03

    „Nes ir gražiausi kraštai ne tokie gražūs, jei juose nėra artimiausių“. Labai graži mintis. Nuotraukos taip pat puikios:) Ačiū, kad pasidalinai.

  • Reply Laura 2015 spalio 25 at 15:33

    Ačiū Tau, kad patiko!
    😉

  • Leave a Reply