Aš nėščia

Aš nėščia. Trisdešimt aštunta savaitė

2016 rugsėjo 13

Vartau senas nuotraukas iš tų paskutinių nėštumo dienų su pirmuoju. Ai kaip smagu – apimtys kur kas geresnės šįkart. Bet pilvas! Šiuo kartu pusantro karto mažesnis… Net ir google vaizdai byloja – nesu panaši į statistinį vidurkį.

Ir kažin kaip neramu. Tai žinoma, jau prisiskaičiau priežasčių, aiškinimų ir ligų simptomų, liudijančių mažą naujagimį. Pas gydytoją po savaitės!

Bet mažesnė nei planavau aš turi ir privalumų – kur kas labiau nei pirmąjį kartą, man mažiau gėda. Aš ir vėl apie tą patį, bet tas kūnas – toks reikalauja iššūkio užsidėti bikini, nuvykti prie lietuviško ežero ir pasiryžti ten praleisti bent kelias valandas.

Ir aš tai padariau! Nepaisant to, kad šalimais vis šmėžavo 90-60-90 su tokiu pačiu bikiniu. Tu žinai tą beviltiškumo jausmą, kai supranti, jog tau iki jos išvaizdos ir dar su identišku drabužiu – kaip iki Mėnulio, ir dar atgal.

Ir vis dėlto, pasididžiavimo į valias. Nes vis tas mažas – jam reikia pramogų, reikia mūsų abiejų. Ir kad mama jau dabar labai kaip banginis išmestas krantan – jam nė motais.

Na jis tik sako, kad aš labai graži. O, vaikuti, tu net nežinai, kiek galios tuose žodžiuose! Ir dar tuose trumpuose pasakojimuose apie tai, ką jis veiks, kai parsivešim brolį/sesę. Kokiais drabužėliais pasidalins. Ir kokią dovaną planuoja padovanoti. Dar sutiko ir su tuo, kad senoji jo lovelė (kuri tokia tapo vos prieš kelias savaites) galės būti brolio/sesės guoliu.

Kalbu, pasakoju apie jį mažą, užsimenu, kad iš brolio/sesės artimiausiu metu – mažai jam naudos. Jis linksi galvele, sutinka, kad mažylis nemažai verks, miegos ir bus daug laiko prie mamos.

Vartau jo kūdikystės nuotraukas, kalbu apie tada, kai jis buvo toksai pats. Atrodo, juokiasi.

Ir taip labai noriu, kad pasirodžius mažiausiajam to juoko būtų kuo daugiau.

You Might Also Like

No Comments

Leave a Reply