Aš nėščia

Aš nėščia. Septinta savaitė

2016 birželio 22

Pagal planą – Londonas. Ir vyro sesuo, laukianti manęs jame su vienu konkrečiu planu – vynas. Na o po to visa kita. Ji man vis žinutes apie vakarus su taure, barus ir linksmybes, o aš kuo arčiau Londono, tuo mažiau noro – ką ten taurei, „laisvoms“ nuo šeimos dienoms apskritai. Rytas prieš skrydį, o čia peršalimas su visais savo simptomais. 

Tik prieš tai – gydytojos kabinetas, ir pirmasis echoskopas. Jaudulio – kaip prieš kokį egzaminą. Guliu sulaikiusi kvėpavimą, įsitvėrusi nagais į kėdės kraštus. Norisi tikėti, kad visi simptomai – ne veltui, ir kol kas visas scenarijus – kaip per sviestą.

Viskas tvarkoje, kas reikia, vietoje. Tik tas pilvas, apgavikas, dydžio sulig trečdaliu nėštumo, o savaičių tik šešios. Pagal kalendorių – rudens pradžia ir beveik mano gimtadienis. Antras šventinis vaikas!

Tik taip vis dėlto sunku kalbėti būsimuoju laiku… Net jaučiuosi kalta, kad apie tą mažylį – dar tik būtuoju. Nesinori įsijausti, neišeina džiaugtis – iki galo, tik kasdien šimtus kartų „kad tik šįkart pavyktų, prašau“. Praeitą kartą vos po pirmojo patvirtinimo puoliau į visus nėščiosios ritualus, ir kaip visi jie, džiugiai prasidėję, labai skausmingai pasibaigė.

Norisi svajoti, planuoti, įsivaizduoti tą kitą mažą mūsų visų rankose. Bet su tom svajonėm, kai jos nuo tavęs mažai kiek tepriklauso, kaip slidu. Lengviau jų neturėti, ir planuoti kiek kukliau. Žinai, kaip su tais planais – kai kas iš jų tik pasijuokia. Kad ir kokie jie, be lašelio nuodėmės, bebūtų.

Aš net vyrui aiškinau, vos nusipirkusi bilietus – keli mėnesiai be pirkinių, nes va už juos atsigriebsiu Londone. Skrendu su rankiniu, pagal planus grįžtu su papildomu lagaminu. Nes ten – nauji drabužiai, bateliai pavasariui, rankinė sąraše, o dar knygos. Sąrašas darbų, dar didesnis – parduotuvių, muziejų ir vietų aplankyti bei išfotografuoti.

Tik tame sąraše nebuvo slogos, pykinimo ir nulio jėgų.

Jei ne nėštumas, viskas paprasta – dviguba dozė „Coldrex“, daug kavos ir, aišku, vyno. Receptas jei ne geresnei sveikatai, tai bent geresnei nuotaikai. O čia, po trijų dienų bandymo kvėpuoti be nosies pagalbos nusiperku vaistų. Keli lašai, o aš jaučiuosi kaip didžiausia nusikaltėlė! Ir prieš akis tos visos baisios žinios apie apsigimimus, persileidimus nuo menkiausios slogos ar vaistų nuo jos. Nes, žinoma, spėjau visą vakarą prieš apsilankymą vaistinėje perskaityti VISKĄ, pradedant supermamom, baigiant „mokslininkai įrodė“. Rizikuoju.

O čia dar – po 20 km kasdien pėstute, ir didžiulis nuovargis. Nuotaikos tik privalomiems planams, bet ne visiems tiems vienišiems malonumams.

Turbūt nėštumas daro savo – mintys ne apie nepriklausomas klajones, o apie du artimiausius, paliktus namuos. O aš vis dar naiviai galvojau – aš kaip vienišas vilkas su mažai pažabotu egoizmu. Ir čia – džiaugsmas, nuotykiai, vaizdai, o iš jų man nieko, kai aš viena.

Ok, prisipažįstu, kiek perdedu – yra vienas didelis čia pliusas: juk atostogos, o dar čia nėščia, tai aš valgau į valias. Ir vyras to nemato. Ir niekas, niekas nesikėsina į tą vakarimį ledų kibirėlį. Nes, sorry, jis tik vienas, o man jo ir taip per mažai.

P.s. Taip, lagaminas vis dėlto sugrįžo pilnas, tik ten – vasaros garderobas mažajam. Sakau, pasiilgau. O ir manęs kasdien tų centimetrų vis daugiau, o tie visi XL – koks malonumas pirkti smarkiai per didelius drabužius jau smarkiai pasikeitusiai figūrai?

You Might Also Like

2 Comments

  • Reply Gintarė 2016 birželio 23 at 6:09

    Dar nežinojau,kad pilvelyje mažasis, o kaip tik stipriai peršalau ir tokią didelę slogą turėjau,tai praktiškai per kelias dienas visą buteliuką sunaudojau vaistų nuo slogos ir dar visokių coldreksų, gerai,kad bent antibjotiko nesiemiau (ką tikrai norėjau daryti!, bet kažkas sulaikė) 🙂 Bet viskas gerai, mažasis jau didelis ir sveikas vaikas nuo pat gimimo 🙂

    • Reply Laura 2016 birželio 28 at 6:55

      Dažniausiai gi viskas ir baigiasi gerai:) bet kiek tu visokiu baimių agsiranda! Dėl savęs niekad tiek nergyventum, kaip dėl tos naujos gyvybės:)
      Besilaukiant pirmojo teko leisti stiprius vaistus – tačiau jau nėštumo pabaigoje, tačiau streso dėl to – o gal ką nors jie blogo ir padarė? – buvo iki pat gimdymo:) Ir taip, vaikas sveikas ir laimingas:) O man kiek nervų tai kainavo!
      ?

    Leave a Reply