Aš nėščia

Aš nėščia. Dvidešimt ketvirta savaitė

2016 rugpjūčio 19

Kartu su nėštumo kalendoriumi kiekvienai būsimai mamai galėtų dalinti ir atmintines „Kaip neprarasti sveiko proto arba nustok klausyti bobutės“. Kiek prietarų, kiek visokiausių „negalima“, kiek baimių be priežasties pas kone kiekvieną!

Pirmąkart nuskilo: kartu su patvirtintu faktu, kad tikrai taip – tas šešių savaičių būsimas žmogeliukas turi plakančią širdutę, gydytoja palinkėjo nepasikliauti prietarais. „Gali daryti viską. Tik nepamiršk, kad esi nėščia“, – pasakė kartu su pirmaisiais nurodymais. Kurių tebuvo vienintelis – tabu pasigulėjimui karštoj vonioj, bet tik kol kas. Jokių kitų griežtų „ne“ ar bet ko, kas sukeltų nuostabą.

Bet kone kiekvienas prisipažinimas pažįstamai, kaimynei ar bet kuriai poliklinikoje (o jos ten visos – su ilga patirtimi) dažniausiai pasibaigia paraginimais, pagrūmojimais ar neprašytais pamokymais – nes, patikėk, mergele, daug ko dar čia nežinai. O ką žinai – nesąmonės.

Kai jau pilvo niekaip nėjo nuslėpt – čią tą pirmą kartą – apsilankymas kirpykloje pas neišbandytą kirpėją baigėsi derybomis: ji nesutiko manęs apkirpti, tik patrumpinti galiukus. Žinai, tu nėščia, o tokioms plaukų kirpti gi negalima. Sakiau, derybos – ir jas nugalėjau ne aš.

Žinia apie nėštumą pažįstama sutiko su gailesčiu: „O, tau jau nebesportuosi?“ Nes na juk ne-ga-li-ma. Nes, jos teigimu, per dieną savo kojomis suvaikščioti daugiau nei kilometrą – tiesus kelias priešlaikiniam gimdymui. Pasakojo močiutė, draugė, kuriai va ėmė ir panašiai pasibaigė.

Ar va vakarėlyje sutiktas jaunas, bet solidus tėtis – vienišas tą vakarą – priminė savo antrosios pusės nėštumą. Kuriai pagrindinis tabu visus 9 mėnesius – rankos viršum galvos. Ne gydytojų, bet laiko patikrintas „negalima“ – nes gi nežinojai, tada gimsta vaikai su apsisukusiom aplink kaklą virkštelėm. Nėra ko rizikuoti. Sako, žmona dėl šios ir milijono kitų panašių priežasčių daugiau vaikų ir nebenori.

Pasakojo patirtis mama jau su paaugusia dukrele, šįkart priminė mamos patarimą – saugotis verdančio vandens, neduokdie nusiplikysi. Matai, jai taip teko, ir ką, gimė ji ne su viena pigmentine dėme. Priežastys aiškios, be jokios abejonės.

Kita moteris jau amžiuje kamantinėjo apie mitybos įpročius – ji, su patirtimi – sąskaitoje berniukas ir mergaitė – tikrai žino, saldainiai ar silkutė išduoda kokios spalvos drabužėlius ruošti. TIKRAI. Pagalvojau, mano vaikas dėl savo lyties iki šiol vis dar nėra apsisprendęs.

Dviejų vaikų mama, be kurių dar gan rimta karjera – po dviejų diplomų, pasakojo apie jųdviejų su vyru pastangas susilaukti berniuko. Sakė, norėjo porelės – pirma dukra – tad, jei šįkart mums su porele „nepasiseks“, dalijo patarimus. Nes jiems, po uolaus plano vykdymo, gimė berniukas. Anot jos, tai tik patvirtinimas, jog seksas pagal griežtą kalendorių, tam tikros pozos ir keli mitybos ypatumai TIKRAI veikia. Nemeluoju. Nė nesiginčijau.

Ir nors dar nežinau, mergaitė ar berniukas pakeliui, pažįstama triskart mama įrodinėjo – dar vienas vyrukas, mat pilvo forma – tip top tokia. Su mergaitėmis jis būna tiesiog KITOKS. Ir nesvarbu, kad mūsų nėštumus skyrė 20 kg ir skirtingos vaikučių padėtys. Ne esmė.


Sveiko proto! Nes labai lengva jį pamesti.

You Might Also Like

No Comments

Leave a Reply