Mano herojai

100 km mergvakario proga arba nuo ko bėga bėgikas

2015 rugsėjo 24

Vaiva – tokia mergina-siurprizas. Mažutė, lieknutė, o Vingio parke lenktynėse nuo kojų nuvarytų bet kurį bebėgiojantį! Prieš kelis metus akademinio irklavimo irklus iškeitė į bėgimo batelius, pirmajam „oficialiam“ bėgimui pasirinko nepasikuklinusi – maratoną, o va prieš kelias savaites bėgimo plentu Pasaulio čempionate Olandijoje antrąkart savo istorijoje įveikė 100 km.

Bėgioji? Tada supranti, kad išgirdus va šitokią statistiką visi tavo asmeniniai rekordai nublanksta. Nes tai ne tik kilometrai. Ryžtas, kova su pasiteisinimais ir visokiais „negaliu/nenoriu/neišeina“.

Iš kur tiek jėgų? Ir užsispyrimo? Atsako Vaiva. Pirmoji „Mano herojuose“ – pokalbiai su tais, kurie beprotiškai įkvepia!

P.s. Augustas Vaivą įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio! Ir nesutiko trauktis nei iš vieno iš kadro.

DSC_0293_20150923005207866

Viskas. O čia mūsų pokalbis!

Geriausia pradėti nuo skaičių. Kiek kilometrų nubėgai šią savaitę?

Nežinau! Kartais 10, kartais 50 – bėgu pagal nuotaiką.

P.p.s. Kelioms nuotraukoms susitikome su Vaiva Vingio parke. Ji, va, moja iš toli – ristele, su šypsena veide, sportine apranga. Sako, bėgioja pusantros valandos. Nuovargio nė ženklo. Net ir po mūsų pasimatymo atsisakė keliauti mašina – „Čia man netoli, 4 km, parbėgsiu“.

Kiek žinau, sportuoji ilgai ir daug. Prašau trumpos tavo sportinio kelio istorijos.

Pradėjau sportuoti 13 metų, kai pradėjau lankyti akademinio irklavimo treniruotes.

Kada pradėjau bėgioti, negaliu pasakyti – bėgimo treniruotės buvo neatsiejamos nuo irklavimo. O pirmose bėgimo varžybose sudalyvavau prieš trejus metus, ir tai buvo maratonas Klaipėdoje.

DSC_0309

Kada ir kodėl atsirado bėgimas?

Ilgus atstumus pradėjau bėgti, kai jau nebeirklavau, pakankamai sunkiu man periodu. Sako, žmonės bėga ne šiaip sau – bėga nuo kažko. Tai man tuomet buvo, ir dar dabar yra, geriausias vaistas nuo liūdesio ir blogos nuotaikos.

Kartais prabėgu ryte – dar iki darbo, mėgstu bėgioti auštant. Ir per dieną tegalvoju – kaip noriu darbams pasibaigus vėl lėkti į trasą!

Gali bėgti valandų valandas. Ką per jas, apart bėgimo, spėji nuveikti?

Klausausi audio knygų, svajoju, kuriu ateities planus, o būna – susitinku su draugais.

DSC_0300_20150923010036450

Ką kartoji sau, kai „oras blogas, nėra nuotaikos, skauda kojas“?

Blogo oro nėra, yra tik bloga apranga!

Kartą su kolega irkluotoju Jonu išbėgome žiemą, kai buvo -22. Va tada galvojau, kad nukris oda!

Yra toks irklavimo treneris, kurio mintys man labai artimos. Keletas jų va čia:

Jei neišeisiu pabėgioti, nieko neatsitiks. Nepasidarysiu nei silpnesnė, nei storesnė.

Bet tuomet imi ir suabejoji, jog kažkas gali tave sustabdyti. Vėjas, lietus, sniegas, šaltis. Aš nesu profesionali atletė, niekada tokia ir nebuvau, bet mintis, kad manęs negalima sustabdyti, jei aš to nenorėsiu, man padeda ne tik sporte, bet ir gyvenime siekiant savų tikslų.

Tai, ką išmokau irklavime, bėgime, labai praverčia ir kasdieną.

DSC_0296_20150923005408319

Geriausio prasibėgimo receptas. Ko jam reikia?

Man užtenka tinkamos bėgimui avalynės ir aprangos. Viskas!

Neseniai „oficialiai“ įveikei 100 km. Tiek pat bėgai net savo mergvakario proga – kodėl??

Norėjau bėgti Vingio parke varžybose, bet susimaišiau datose ir varžybas tiesiog pražioplinau. Buvau gerai pasiruošusi, nenorėjau švaistyti įdirbio, tad 100 km per mergvakarį – pasirodė puiki proga. Yra apie ką pamąstyti bėgant:)

Kas tau būtų tikras iššūkis?

24 valandų bėgimas.

DSC_0313

O kaip silpnybės – turi jų?

Turiu – ir nemažai… Riešutų sviestas, pica, knygos. Kvepalai! Turiu gal 30 buteliukų ir dar 3 kvapų man mirtinai reikia.

Silpnybės brangiai kainuoja!

Sportuojate dviese – su vyru. Mėgstamiausia jūsų abiejų sportinis užsiėmimas?

Vienareikšmiškai – akademinis irklavimas. Mūsų gimtoji sporto šaka, kurios dėka ir susipažinome.

Poilsis – koks jis?

Aktyvus. Riedučiai, dviračiai, ilgi pasivaikščiojimai.

DSC_0292

Nustebau sužinojusi, kad tuos šimtus kilometrų nubėga mergina, kurios lėkštėje – tik žaliavalgiškas maistas. Kaip nusprendei taip radikaliai pakeisti mitybą?

Viskas dėl energijos ir geros savijautos. Dabar jaučiuosi turinti labai daug jėgų. Galiu bėgti ryte ir vakare, jei valgau gyvą maistą – organizmas labai greit atsistato po didelių krūvių. Sveikata puiki, aš tuo tikiu ir man tai veikia.

DSC_0319

Turėtum kokį palinkėjimą tiems, kurie kiekvieną suplanuotą pasibėgiojimą pabaigia net jo nepradėję?

Manau, kad žmogus privalo judėti. Nebūtina bėgti ir nebūtina pamėgti bėgimą. Juk visi esame skirtingi, ir spalvos mums patinka skirtingos. Bet nesiūlome pamėgti žalios spalvos, jei patinka geltona. Reikia atrasti savo mėgiamą veiklą: vaikščioti, plaukti, važinėtis dviračiu, riedučiais, eiti į jogą.

Daug mano pažįstamų, mano galva, pradeda bėgti per greit. Trūksta oro, sunku kvėpuoti, skundžiasi, kad jokio malonumo. Kartą su kolege irkluotoja, kuri nemėgsta bėgimo, išbėgome pabėgioti. Bėgome 90 minučių. Visąlaik plepėjom. Ji negalėjo patikėti, kad taip greit prabėgo laikas. Kiekvienas skirtingas ir kiekvienam savo.

Tiek. Gerų kilometrų! Vaiva – taip pat ir internete, savo sportines ir visokiausias istorijas rašo savo blog’e. Skaityk!

You Might Also Like

1 Comment

  • Reply Sandra 2015 rugsėjo 24 at 13:06

    Cha cha, o aš didžiuojuosi draugėms pasakodama, kaip nubėgau penkis km. Bravo! Eisiu bėgti ir aš:))

  • Leave a Reply